Dažniausios panardinamų drenažinių, nuotekų siurblių gedimų priežastys

Pagrindinė panardinamų drenažinių ir nuotekų siurblių gedimo priežastis yra eksploatavimo klaidos. Gamykliniai brokai ar kiti nenumatyti veiksniai sukelia vos 5 proc. visų gedimų. Tad eksploatavimo sąlygų žinojimas ir tinkamas užtikrinimas gali padėti išvengti daugumos gedimų.

Žinoma, svarbu atsakingai pasirinkti siurblį, kurį naudosite savo vandens tiekimo sistemoje. Pasirinkę žinomų, visame pasaulyje pripažintų ir laiko patikrintų gamintojų siurblius gerokai padidinsite tikimybę, kad produktas bus kokybiškas ir nepriekaištingai tarnaus ilgus metus, jei tik bus tinkamai eksploatuojamas, laikantis visų gamintojų nurodytų rekomendacijų.

Norite išvengti eksploatavimų klaidų – perskaitykite instrukciją

Nors vartotojams kartais atrodo labai paprasta naudotis sistema ir neverta gaišti laiko ilgoms instrukcijoms, vis tik siurblio techninį aprašymą ir naudojimosi gidą perskaityti būtina. Tai gali padėti išvengti eksploatavimo klaidų, užtikrinti sklandų veikimą ir sutaupyti laiko ir lėšų remontams. Gamintojo parengtas įrenginio naudojimo vadovas, nors dažnai gana ilgas ir reikalaujantis laiko bei susikaupimo, norint atidžiai perskaityti viską nuo pradžių iki galo, suteikia išsamios informacijos apie konkretų modelį, jį veikiančius procesus ir sąlygas, kurias užtikrinus gaminys veiks maksimaliai efektyviai.

Pagrindinės klaidos, lemiančios variklio perkaitimą ir gedimus

Nuotekų ir kitų tipų siurblių variklis gali perkaisti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai problemų kyla, kai įrenginys naudojamas netinkamomis sąlygomis.

Per karštas vanduo ar kita skysta terpė, kurioje veikia siurblys. Jei temperatūra viršija maksimalią gamintojo nurodytą ribą, perkaitimo rizika stipriai išauga. Dažniausiai rekomenduojama siurbiamo vandens temperatūra, kuri leidžia siurbliui sklandžiai veikti, yra ne didesnė nei 35-40°С šilumos. Jei naudojamas karščiui atsparus modelis temperatūra neturėtų viršyti 60°С karščio. Šių rekomendacijų reikėtų laikytis net ir avarijų karšto vandens sistemose atveju ir nerizikuoti rimtais gedimais.
Siurblio kėlimas už kabelio. Tai vienas greičiausių ir deja, itin dažnai pasitaikančių būdų sukelti gedimus. Neretai, norėdami iškelti ar nuleisti siurblį, vartotojai laiko jį už elektros laido ar plūdės kabelio. Truktelėjus laidą dažnai pažeidžiama jungties vieta. Pažeidus sandarumą, į variklį gali patekti vanduo ar kitas skystis ir jį sugadinti. Vanduo gali patekti į variklį ir per kabelį, jei jis nėra sandarus. Kabelio sandarumo pažeidimai dažnai atsiranda nešiojant siurblį ar kai statant prispaudžiamas laidas ir yra sunkiai pastebimi. Nėra jokių išorinių pažeidimo požymių, tačiau tokie pažeidimai ne mažiau pavojingi už jungties sandarumo pažeidimus.
Dalinis siurblio panardinimas arba darbas sausos eigos režimu. Abi klaidos sukelia variklio perkaitimą, kurio negali užfiksuoti paprastas variklio apsaugos automatas (elektros grandinės pertraukiklis). Norint sumažinti perkaitimo riziką, rekomenduojama siurblį sumontuoti duobėje, rezervuare esančioje talpoje. Dar vienas būdas išvengti perkaitimo – automatinis vandens lygio valdymas, kurį galima užtikrinti naudojant plūdinį ar kitų tipų jungiklį. Montuojant siurblį talpoje, nuleidžiamoje į rezervuarą, svarbu, kad atitiktų talpos ir rezervuaro dydžio proporcijos. Jei į didžiulį rezervuarą patalpinama labai maža talpa, siurbimo metu vandens lygis kris itin lėtai, o siurblys bus priverstas veikti padėtyje, kai yra tik dalinai panardintas.
Veikimas už didžiausio efektyvumo taško ribų ilgą laiką. Norint išvengti siurblio perkrovos ir variklio gedimo, jei situacija verčia bent laikinai siurblį dirbti už numatyto slėgio diapazono, rekomenduojama prie išleidimo angos sumontuoti vožtuvą (darbinė srovė apvijose turi atitikti gamintojo rekomendacijas) bei įdiegti automatinę variklio apsaugą. Taip pat rizikinga rinktis siurblį su gerokai didesnėmis slėgio galimybėmis, nei reikės realioje situacijoje faktiniam panaudojimui. Pavyzdžiui, jei reikalingas kėlimo aukštis yra 9 metrai, nereikia stengtis apsidrausti ir įsigyti siurblį, kurio kėlimo aukščio riba 20 metrų. Pilnai pakanka keleto metrų atsargai. Rekomenduojama laikytis gamintojų nurodymų ir rinktis siurblio technines specifikacijas atitinkantį kėlimo aukščio (slėgio) diapazoną. Tokiu būdu bus išvengiama variklio perkrovos. Jei darbinis diapazonas viršijamas, siurblys pereina į našumo diapozoną.
Didelio tankio ir klampumo skysčių pumpavimas. Jei siurblys naudojamas terpėje, kuri neatitinka techninių konkrečiam modeliui taikomų parametrų, variklis patiria perkrovą ir perkaista. Siekdami išvengti tokių situacijų, gamintojai dažniausiai įrašo didžiausią galimą pumpuojamo skysčio tankį konkrečiam siurblio modeliui techniniame gaminio aprašyme.
Darbas su abrazyviniais skysčiais. Jei siurblys naudojamas skysčių, kurie pasižymi didele kietųjų dalelių koncentracija, siurbimui, trumpėja veleno sandariklio tarnavimo laikas. Greitas šios detalės susidėvėjimas leidžia skysčiui patekti į variklio vidų, o tai variklį sugadina. Siekiant išvengti gedimų, reikia suprasti, kad svarbus yra ne tik skystyje esančių dalelių dydis, bet ir jų struktūra. Net jei priemaišos neviršija gamintojo dokumentuose nurodyto maksimalaus dydžio (dažniausiai buitiniai nuotekų siurbliai gali siurbti skystį, kuriame esančios dalelės ne didesnės nei 35-55 mm skersmens), bet yra itin kietos (akmenukai, geležies ar cemento gabalėliai, vinukai ar kitos tvirtos struktūros atliekos) ir jų daug, gedimai beveik neišvengiami. Ypač, jei kietos skystyje esančios priemaišos reguliariai pateks į siurblį. Didžiausia gedimų rizika tokioje situacijoje kyla siurblio darbo ratui ir sandarikliui. Jie nukenčia pirmiausia. Buitiniai siurbliai gali nesunkiai susidoroti su minkštomis dalelėmis, tačiau darbui su kietomis priemaišomis jų naudoti nerekomenduojama. Pavyzdžiui, statybinėse duobėse, kur dažnai gausu smėlio ir akmenų, reikėtų naudoti pramoninius drenažo ar sunkiųjų nuotekų klasės siurblius, kurie yra pritaikyti tokioms sąlygoms (galingesnis variklis, dilimui atsparaus plieno detalės) ir padeda išvengti darbo ratų menčių lūžių, korpusų pažeidimų ir kitų gedimų, kurie sunkiai išvengiami, jei tokiomis sąlygomis naudojami buitiniai siurbliai.
Darbas su agresyviomis medžiagomis. Įsitikinimas, kad nerūdijančio plieno siurblys gali būti naudojamas siurbti įvairioms cheminėms medžiagoms yra labai klaidingas. Įmerkus tradicinį siurblį į agresyvią cheminę terpę, jis suges jau po kelių minučių. Agresyvioms terpėms yra skirti specialūs chemijos pramonei gaminami panardinami siurbliai, atsparūs agresyvių medžiagų poveikiui.
Dažnas siurblio junginėjimas. Variklio paleidimo metu srovė kelis kartus viršija darbinę. Gamintojai techninėje instrukcijoje vartotojams nurodo, koks yra konkretaus siurblio maksimalus paleidimų skaičius per valandą. Šis skaičius priklauso nuo variklio galingumo. Kuo jis galingesnis, tuo mažiau paleidimų leidžiama. Buitiniams siurbliams dažniausiai rekomenduojamas variklio paleidimų skaičius per valandą yra apie 20. Viena iš neretai montavimo metu pasitaikančių klaidų yra plūdinio jungiklio laido sutrumpinamas. Po tokio „patobulinimo“, variklis įsijungia dažniau ir kartais viršija maksimalų rekomenduojamą paleidimų skaičių. Per dažnas sukelia perkaitimą variklio apvijose ir sugadina siurblį. Dar vienas netinkamo eksploatavimo pavyzdys – itin siaurame šulinyje montuojamas siurblys be atbulinio vožtuvo. Jei prie išleidimo angos nesumontuojamas atbulinis vožtuvas, siurblys su plūde per ilgą vamzdį išpumpavęs vandenį išsijungia. Tokiu atveju, vanduo dėl nuolydžio dažnai grįžta į šulinį. Jam užsipildžius siurblys vėl automatiškai įsijungia. Kuo dažniau tai kartojasi, tuo didesnė variklio perdegimo rizika. Vienafaziuose siurbliuose, kurių galingumas 220V, dažniausiai sudega paleidimo apvija. Toks gedimas nesunkiai aptinkamas patikrinus siurblį.
Žema įtampa ir įtampos šuoliai. Jei siurbliui veikiant įtampa yra 5 ar daugiau procentų žemesnė nei nustatytoji, smarkiai padidėja darbinė srovė variklio apvijose. Taip dirbdamas variklis greitai perkaista. Žemą įtampą gali sukelti keli veiksniai – elektros energijos tiekimo tinklo trikdžiai arba netinkamo skerspjūvio maitinimo laido naudojimas (neatitinkantis variklio galingumo ir laido ilgio). Pasirinkus ilgą, bet mažo skerspjūvio ploto laidą ir ilgai jį naudojant, padidėja varža. Tokiu atveju išauga tikimybė, kad maitinimo laidu variklį pasiekianti įtampa gerokai skirsis nuo įtampos elektros tinkle. Variklio gedimų riziką taip pat didina ir tinkle kylantys įtampos šuoliai.

Efektyvūs būdai, kaip išvengti siurblio gedimų

Jei kyla klausimų, prieš įsigydami ir įrengdami siurblį ir visą nuotekų sistemą, pasinaudokite galimybe pasikonsultuoti su šios srities specialistais. Patarti visada pasiruošusi ir mūsų ekspertų komanda.
Būtinai perskaitykite instrukciją. Naudokite siurblį griežtai vadovaudamiesi gamintojo nurodymais. Tai padės išvengti gedimų dėl netinkamo siurblio naudojimo.
Sistemos įrengimo, elektros darbus deleguokite kvalifikuotiems specialistams. Taip bus užtikrinamas saugumas ir sklandus siurblio veikimas jį pajungus.
Naudokite automatinę variklio apsaugą (specialų jungiklį).
Įdiekite įtampos stabilizatorių, kuris padės stabilizuoti įtampos šuolius.
Valdymo ir apsaugos pultai padidins veikimo patikimumą. Automatinė kontrolė itin praverčia kritinėse situacijose ir sumažina gedimų riziką.

Kad pasirinktas siurblys pateisintų lūkesčius ir veiktų itin kokybiškai, svarbu ir tinkamai parinkti įvairius sistemoje naudojamus komponentus.

Automatinis variklio apsaugos jungiklis. Paprastas apsaugos automatas nėra itin praktiškas pasirinkimas, nes apsaugo tik trumpo sujungimo tinkle atveju. Jis negeba užfiksuoti mažų srovės pokyčių. Be to, labai lėtai veikia, nes dažniausiai naudojami aparatai, kurių galia yra 2,5 karto didesnė už variklio galią. Tad pasitaiko nemažai atvejų, kai siurblys perkaista ir nustoja veikti tokiam apsaugos jungikliui taip ir nespėjus suveikti laiku. O automatinis variklio apsaugos įtaisas fiksuoja menkiausius srovės pasikeitimus ir padeda juos kontroliuoti, jei užstrigo siurblio velenas. Be to, šis specialus įtaisas leidžia viršyti numatytą galią paleidžiant siurblį. Taigi norint patikimos apsaugos, verta rinktis ne paprastą apsaugos automatą, o automatinį elektros variklio apsaugos įtaisą.
Šiluminė apsauga siurblio varikliui. Siekiant apsaugoti variklį nuo perkaitimo, siurblio apvijoje sumontuojama speciali relė, kuri, pakilus temperatūrai, sustabdo elektros tiekimą į variklį. Tačiau pernelyg užkilusi temperatūra sukelia apvijos perkaitimą, tad net operatyviai nutraukus variklio maitinimą, neišvengiama neatitaisomų pokyčių (pamažu lydosi izoliacija). Perkaitimui pasikartojus kelis kartus, prieš tai jau apsilydžiusi izoliacija gali pilnai ištirpti ir elektros variklis nustos veikti dėl trumpo sujungimo. Tad svarbu turėti omeny, kad ši apsauga nėra amžina – ji gali tik laikinai apsaugoti siurblį nuo perkaitimo (kelis kartus) avarinėse situacijose.
Siurblio darbas sausos eigos režimu. Siurbiamas skystis aušina panardinamų siurblių variklius. Jei naudojamas siurblys su aušinimo apvalkalu, vanduo ar kitas siurbiamas skytis tekėdamas pro apvalkalą aušins variklį, net jei siurblys bus nepilnai panardintas. Jei naudojamas siurblys be aušinimo apvalkalo, norint užtikrinti tinkamą aušinimą, jį reikia pilnai panardinti į siurbiamą skystį.

Kokio skersmens kanalizacijos vamzdį pasirinkti

Jei naudojant nuotekų siurblį reikalingas nuotekų nuvedimas į slėginę kanalizaciją, siurblio slėgis turėtų būti bent 0,5 Bar didesnis už kanalizacijos slėgį. Jei įleidimo angoje slėgis bus per mažas, nuotekos sugrįš atgal į septiką (anaerobinį įrenginį), tekėdamos per siurblį. Perpildymo gali padėti išvengti atbulinis vožtuvas. Be to, netinkamai nustatytas, per mažas siurblio slėgis vers siurblį dirbti uždaroje linijoje. Tokiu atveju variklis perkais ir siurblys suges.

Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis kokybišką siurblio darbą yra tinkamo skersmens vamzdžių parinkimas. Jei naudojami per mažo skersmens vamzdžiai (dažniausiai taupumo sumetimais), siurblio našumas sumažėja, o dėl veikimo už rekomenduojamo darbo intervalo, auga perkaitimo rizika. Taip pat siauresni vamzdžiai dažniau užsikemša ir patiria perkrovas, kurios gali sugadinti variklį.

Jei nesinori keisti vamzdžių į didesnio skersmens vamzdžius, padėtį gali pataisyti siurblys su smulkintuvu, kuris padės išvengti užsikišimo stambiomis priemaišomis. Bet ir tokiu atveju minimalus vamzdžio skersmuo turi užtikrinti, kad siurblys nepatirs perkrovų. Reikalingas skersmuo (metrais) skaičiuojamas pagal vamzdžio ilgį ir siurblio našumą.