Kaip veikia siurbliai su hidroforu ir kokia jų pajungimo schema?

Dėl aukštos vandens kokybės ir gana negiliai esančio gėlo vandens, individualiam geriamojo ir buities reikmėms naudojamo vandens tiekimui įprastai pakanka šulinio ir neprireikia gręžinio. Šios sąlygos lėmė vandens siurblių su hidroforu populiarumą Lietuvoje. Dažnai šio tipo siurbliai vadinami tiesiog hidroforais. Tokia vandens tiekimo sistema pasižymi patikimumu, gana lengva priežiūra, nesudėtingu montavimu. Dar vienas privalumas – nedidelė  kaina.

Hidroforai. Ką rinktis – paprastą ar inžektorinį siurblį? 

Pagrindinė siurblių su hidroforu užduotis yra vandens srauto ir pastovaus slėgio užtikrinimas tiekimo sistemoje. Šie siurbliai priklauso sausai statomų siurblių grupei. Jie naudojami vandens siurbimui iš šulinio ar vandens telkinio. 

Kadangi siurbliai statomi sausai, norint, kad toks siurblys veiktų stabiliai ir efektyviai, svarbus rodiklis yra įsiurbimo gylis ir atstumas tarp siurblio ir vandens šaltinio horizontaliai. Įprastai maksimalus siurblių su hidroforu siurbimo gylis yra ne didesnis nei 9 m. Kai vandens šaltinis yra giliau, rekomenduojama naudoti hidroforus su inžektoriumi. Šio tipo siurblių įsiurbimo gylis siekia iki 30 m. 

Reikia įvertinti ir tai, kad paguldytas vamzdis taip pat sudaro pasipriešinimą vandens tekėjimui. Preliminariai paskaičiuoti įsiurbimo gylį (Hs) galima pagal šią formulę:

Hs (metrais) = H (vandens gylis metrais) + L (atstumas tarp vandens įsiurbimo taško ir  siurblio montavimo vietos horizontaliai)/10

Tarkime, kad vanduo šulinyje yra 4 m gylyje (vandens paviršius), o šulinys nutolęs nuo pastato 15 m, įsiurbimo lygis bus lygus 5,5 m. (4 + 15/10). Tokioje situacijoje paprastas siurblys su hidroforu yra idealus variantas, nes net vandens lygiui keičiantis priklausomai nuo sezono ar kitų veiksnių, lieka pakankamai rezervo iki 9 m. Jei reikalingas įsiurbimo gylis siekia 9 m ir daugiau, rekomenduojama rinktis siurblį su inžektoriumi.

Kokios talpos hidroforo baką rinktis?

Hidroforo bako talpa svyruoja maždaug nuo 20 iki 100 litrų. Verta atkreipti dėmesį, kad siurbliams su hidroforu netaikomi techniniai apribojimai, kurie ribotų paleidimų skaičių per valandą. Lyginant su giluminiais siurbliais, tai yra hidroforo siurblių pranašumas. Tad vienodų parametrų siurbliai gali būti sukomplektuoti su bet kokios talpos hidroforo indais nuo mažiausio iki didžiausio. Siurblio tarnavimo laikui indo dydis neturi įtakos, skirtingai nei giluminiams siurbliams. Tačiau hidroforo bako tūris veikia triukšmo rodiklius, slėgio svyravimą, tad renkantis svarbu įvertinti kokio komforto lygio norisi vartotojui. Kai naudojamas didesnio tūrio bakas, siurblys rečiau įsijungia, mažesni slėgio svyravimai. 

Taip pat nereikėtų pamiršti ir to, kad sausai statomi siurbliai veikia gana garsiai, tad retesni įsijungimai reiškia mažiau triukšmo. Tai ypač aktualu nakties metu. Todėl gyvenamiesiems namams, kur nuolat gyvenama, rekomenduojama rinktis 50-100 l talpos hidroforus, o sodo nameliui, kur būnama tik savaitgaliais ar per atostogas, pakaks ir 20-60 l talpos bako.

Kaip paskaičiuoti siurblio slėgį ir našumą?

Paskaičiavus įsiurbimo gylį ir paaiškėjus, kokio tipo siurblys tinkamiausias konkrečioje situacijoje, svarbu suskaičiuoti ir kokį slėgį siurblys turėtų užtikrinti (h) ir koks reikalingas našumas (Q).

Dažniausiai, siekiant užtikrinti sklandų vandens tiekimą, vandens suvartojimo taške reikalingas maždaug 2 bar vandens slėgis, kuris yra apytiksliai lygus 20 m vandens stulpo slėgiui. Norint tokį slėgį užtikrinti viršutiniame vandens suvartojimo taške, reikėtų taikyti tokią aritmetiką: vandens pakėlimo aukštis iki suvartojimo taško + norimas slėgis jame (metrais).

Tarkime, kad siurblys su hidroforu yra įrengiamas cokoliniame aukšte ar rūsyje, o vonios kambarys yra antrame namo aukšte. Aukščių skirtumas siekia 6 m. Tokiu atveju, siekiant, kad būtų užtikrintas kokybiškas vandens tiekimas ir patogu praustis antrojo aukšto vonioje ar duše, reikalingas bent jau 26 m vandens stulpo slėgis – h = 26 m.

Kai naudojamas šulinio vanduo, našumo rodiklis nėra toks svarbus, nes įprastai siurblio našumas yra didesnis nei šulinio (dėl siurbimo sąlygų visas siurblio pajėgumas nėra išnaudojamas). Jei siurblio galimybės būtų išnaudojamos maksimaliai, šulinyje tiesiog neliktų vandens, nes jis būtų visas išsiurbtas. Našumas aktualesnis, jei vandens šaltinis yra vandens telkinys (prūdas, upė, ežeras) ir jis naudojamas laistymui. Tokiu atveju vandens nepristigs, bet svarbu atkreipti dėmesį, koks siurblio našumas reikalingas esant numatytam slėgiui.

Kokių parametrų siurblys bus reikalingas, galima paskaičiuoti pagal šias formules:

H = Hp (slėgis vienam purkštukui) + L (atstumas tarp siurblio ir purkštukų horizontaliai)/10

Q (našumas) = n (purkštukų kiekis) x Qp (purkštukų našumas)

Jei gamintojo rekomendacijose nurodyta, kad vienam purkštukui reikalingas 2,4 bar slėgis ir 2 m3/val. našumas ir mūsų laistymo sistemai reikės 3 purkštukų, tarp kurių ir siurblio yra 40 m atstumas horizontaliai, galime suskaičiuoti ir kitus parametrus.

Reikalingas slėgis (H) lygus 28 m (24 + 40/10), o reikalingas našumas (Q) lygus 6 m3/val. (3 x 2). Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti optimalų laistymo sistemos darbą, rekomenduojama naudoti siurblį, kuris esant 28 m slėgiui užtikrintų nors 6 m3/val. našumą. Kokie modeliai atitinka konkrečius Jums reikalingus parametrus visada pasiruošę supažindinti ir pakonsultuoti mūsų komandos nariai.

Siurbliai su hidroforu. Kaip montuoti ir pajungti?

Svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti prieš montuojant siurblį su hidroforu, yra tai, kad šie siurbliai turi būti įrengiami kuo arčiau vandens šaltinio. Ši taisyklė galioja ir standartiniams, ir inžektoriniams siurbliams su hidroforu. Dar svarbus įsiurbimo vamzdžio ilgis. Kuo jis mažesnis, tuo lengviau užtikrinti sklandų, stabilų siurblio darbą. Taip pat montavimas šalia šulinio ar kito vandens šaltinio palengvina ir sistemos paleidimo procesą.

Gamintojai pirkėjams pateikia ir  montavimo schemą, kurioje detaliai paaiškinta montavimo ir paleidimo darbų seka. Reikalingas standus įsiurbimo vamzdis, kad nesusispaustų įsiurbiant vandenį. Standartiškai įsiurbimo įvadai gaminami 25 mm arba 32 mm skersmens. Visuomet rekomenduojama rinktis įsiurbimo vamzdį, kuris yra bent vienu dydžiu storesnis (jei įvado skersmuo 25 mm, vamzdis turėtų būti 32 mm storio, jei įvadas 32 mm skersmens, reikalingas bent 40 mm storio vamzdis ir t.t.). Tokiu būdu įsiurbimo pasipriešinimas tampa mažesnis, o tai užtikrina stabilesnį ir efektyvesnį siurblio veikimą.

Neretai pasitaiko ir įsiurbimo sistemos užsiorinimo problema, kai tik pajungiamas siurblys su hidroforu. Į įsiurbimo vamzdį patekus orui, visa sistema iš karto sustoja ir nebeveikia. Tokių problemų išvengti padeda atbulinis vožtuvas su kietųjų dalelių tinklelio tipo filtru. Jį būtina sumontuoti įsiurbimo vamzdžio gale, užtikrinant sujungimų sandarumą. Jei siurblys išsijungia, atbulinis vožtuvas sustabdo vandenį, kad jis nenutekėtų atgal į šulinį, o specialus filtras užtikrina, kad į siurblį nepatektų smėlis, akmenukai ar kitos kietos priemaišos.

Į sistemą gali patekti oro ir tuomet, kai išsiurbiamas visas šulinyje esantis vanduo.  Todėl, kai siurblys jungiamas pirmą kartą, privaloma nuorinti visą įsiurbimo sistemą. Klojant įsiurbimo vamzdį, svarbu, kad jis būtų paklotas tiesiai, nesusidarytų bangų ir oro kamščių. Laikantis visų instrukcijų, sistemą užpylus vandeniu, oras turi natūraliai pakilti į viršų.

Visi montavimo ir paleidimo patarimai tinka ir įrengiant sistemą su inžektoriniu siurbliu. Pagrindinis skirtumas tik tas, kad montuojant siurblį su inžektoriumi, reikalingi du vamzdžiai. Du vamzdžiai jungiami prie inžektoriaus, o atbulinis vožtuvas su kietųjų dalelių filtru montuojamas prie įsiurbimo angos.

Jei atlikę skaičiavimus matote, kad įsiurbimo gylis nesiekia, bet yra netoli 9 m ribos, laiko ir lėšų sutaupysite, jei du vamzdžius pasiklosite iš karto. Net jei iš pradžių jums pakaks vieno vamzdžio, dėl sezoninių svyravimų ar kitų veiksnių vanduo šulinyje gali nusekti, o jei gylis padidės keliais metrais, paprastas siurblys su hidroforu jo nebepasieks. Iš anksto nutiesus du vamzdžius, bus gerokai paprasčiau pakeisti standartinį siurblį į inžektorinį, kurio maksimalus įsiurbimo gylis yra iki 30 m. Nereikės iš naujo kasti namų teritorijoje.

Siurbliai su hidroforais laistymui, kai vanduo siurbiamas iš vandens telkinių

Dažniausiai laistymo sistemos pasižymi gana dideliu našumu, todėl, jei naudojamas siurblys su hidroforu ir vanduo siurbiamas iš vandens telkinio (upės, ežero, tvenkinio), rekomenduojama naudoti 40 mm skersmens įsiurbimo vamzdį. Pagal teorinius skaičiavimus maksimalus standartinių siurblių su hidroforu horizontalus įsiurbimo stulpas turėtų siekti 90 m (nes maksimalus įsiurbimo gylis yra 9 m), realiai, kai siurbliai naudojami laistymo sistemoms, įsiurbimo atstumas dažniausiai neviršija 40 m. Jei atstumas didesnis, dažnai prasideda kavitacijos procesai, dėl kurių vandens srautas praranda vientisumą, atsiranda oro tarpų ir į įsiurbimo vamzdį patenka oro.

Jei vanduo laistymui siurbiamas iš tvenkinio, patariama sumontuoti papildomą metalinį tinklelį ar kitą stambų filtrą prie vandenyje esančio vamzdžio galo su atbuliniu vožtuvu ir kietųjų dalelių filtru. Tai suteiks papildomos apsaugos ir apsaugos nuo greito užsikimšimo vandenyje esančiomis priemaišomis. Būtent dėl priemaišų gausos ir jautrumo taršai inžektoriniai siurbliai netinkami siurbti vandeniui iš natūralių gamtinių vandens telkinių ar tvenkinių, bet puikiai tarnauja vandens tiekimui iš gilių šulinių.