Vandens tiekimo sistema namams ar siurblys laistymui. Ką reikia žinoti prieš perkant? kaip išsirinkti tinkamiausią variantą?

Prieš įsigyjant vandens tiekimo sistemą namams, sodui ar laistymui, svarbu tiksliai įvertinti turimas sąlygas ir apskaičiuoti, kokių parametrų siurblys geriausiai atitiks individualius Jūsų poreikius. Specialistų patarimai, kaip pajungti vandenį iš šulinio ar vandens telkinio gali sutaupyti daug laiko ir palengvinti pasirinkimo procesą.

Kaip pasirinktį vandens siurblį ar tiekimo sistemą?

Norint įsiurbti vandenį iš šulinio ar kito vandens telkinio, naudojami siurbliai su hidroforu, kurie statomi ant žemės (sausoje vietoje), o ne nardinami į vandenį. Tokia vandens tiekimo sistema užtikrina stabilaus vandens slėgio ir srauto palaikymą, tačiau jų panaudojimas turi papildomų apribojimų. Kad toks siurblys veiktų sklandžiai ir kokybiškai, svarbus parametras yra vandens įsiurbimo aukštis metrais (H). Įsiurbimo aukštis susideda iš gylio ir atstumo tarp siurblio ir šulinio ar vandens telkinio. Gylis matuojamas metrais vertikaliai nuo vandens paviršiaus iki įsiurbimo įvado. Atstumas tarp siurblio ir vandens šaltinio (L) matuojamas horizontaliai, o gautas rezultatas metrais dalijamas iš 10. Šis skaičius svarbus, norint apskaičiuoti hidraulinius nuostolius, kurie susidaro, kai vanduo teka vamzdžiu.

Įsiurbimo aukštis paskaičiuojamas horizontalų atstumą tarp siurblio ir vandens šaltinio (L)  metrais padalinant iš dešimties ir prie gauto rezultato pridedant gylį metrais. Standartiniai siurbliai su hidroforu gali būti naudojami, kai vandens šaltinis yra ne giliau nei 9 metrai, o norint pasiekti iki 35 metrų gylį, naudojami inžektoriniai siurbliai.

Pagal šią formulę galima pateikti ir praktinį skaičiavimo pavyzdį. Jei hidroforas yra žemės paviršiaus lygyje, o vandens lygis šulinyje yra 6 m žemiau (gylis lygus 6 m), o tarp šulinio ir pastato, į kurį tiekiamas vanduo, yra 18 m atstumas (L), įsiurbimo aukštis lygus 7,8 m (18/10+6). Šiomis sąlygomis galima naudoti standartinį savisiurbį siurblį, kuris gali įsiurbti vandenį, kai įsiurbimo aukštis neviršija 9 m. Jei įsiurbimo aukštis yra tarp 9 ir 35 metrų, galima naudoti inžektorinį arba panardinamą vandens siurblį.

Kokios talpos išsiplėtimo indą rinktis?

Vandens išsiplėtimo indų (hidroforų), kurie naudojami vandens tiekimo sistemose, talpa svyruoja tarp 20 ir 100 litrų. Jei teisingai sureguliuojamas oro slėgis, vanduo užima apie trečdalį indo tūrio, o apie 70 proc. užpildo oras. Siurbliai su identiškais techniniais parametrais gali būti komplektuojami su skirtingo dydžio išsiplėtimo indais (nuo minimalios iki maksimalios talpos). Nuo hidroforo tūrio priklauso triukšmo lygis siurblio veikimo metu ir slėgio svyravimai. Taip pat tinkamai parinktas tūris susijęs ir su variklio ilgaamžiškumu. Norint išvengti slėgio svyravimų, reikėtų rinktis didesnę talpą. Jei indas didesnis, siurblys rečiau įsijungia ir slėgis mažiau svyruoja. Verta atkreipti dėmesį ir į sausai statomiems siurbliams būdingą didelį triukšmingumą, kuris gali būti ne itin malonus nakties metu. O jei siurblys įsijungs rečiau, jis skleis mažiau triukšmo.

Kaip paskaičiuoti siurblio slėgį ir našumą?

Paskaičiavus įsiurbimo aukštį ir paaiškėjus, kokį siurblį – standartinį ar inžektorinį – reikės naudoti konkrečiu atveju, svarbu paskaičiuoti ir kokį bendrą slėgį (H) ir našumą (Q) turėtų užtikrinti atsižvelgiant į turimas sąlygas pasirinktas siurblys. Dažniausiai sklandžiam ir stabiliam vandens tiekimui užtikrinti aukščiausiame vandens vartojimo taške optimalus yra apie 2.5-3.0 Bar slėgis (prilygstantis 25-30 m vandens stulpo slėgiui). Siekiant užtikrinti tokį slėgį aukščiausiame taške, sudedame vandens pakėlimo aukštį (atstumas nuo siurblio iki vandens vartojimo taško) ir reikalingą sklandžiam veikimui slėgį konkrečiame taške (matuojamas vandens stulpo slėgio metrais).

Labai svarbus ir įsiurbimo aukštis. Jei atstumas tarp šulinio ir pastato yra 18 m, vandens gylis – 6 m, įsiurbimo aukštis – 7,8 m, atstumas nuo siurblio iki aukščiausio taško vertikaliai – 6 m, o komfortiškas slėgis – 25 m, reikia, kad siurblio pakėlimas būtų 38,8 m (7,8 plius 6 plius 25).

Daugeliu atvejų, jei siurblys ilgai veiktų be pertraukos, išsiurbtų visą šulinio vandenį. Taip nutiktų dėl to, kad maksimalus siurblio našumas dažniausiai yra didesnis nei vandens prisipildymo greitis šulinyje ar kitame riboto kiekio vandens šaltinyje. Pasibaigus vandeniui kyla sausos eigos ir siurblio gedimų rizika. Tad reikėtų naudoti reles, kuriose integruota apsauga nuo sausos eigos. Jei kaip vandens šaltinis laistymo sistemai naudojamas tvenkinys, upė ar ežeras, vandens stygiaus problema neaktuali. Tokiu atveju svarbiau pasirūpinti siurblio našumu esant nustatytam slėgiui.

Siurbliai laistymo sistemoms, kai vandens šaltinis yra vandens telkinys

Vandens siurblys yra viena svarbiausių sudedamųjų dalių laistymo sistemose. Siekiant, kad laistymo sistema veiktų maksimaliai efektyviai, svarbu parinkti kuo geriau įrangos ir vamzdyno reikalavimus atitinkantį siurblį, įvertinant ir koks vandens šaltinis bus naudojamas. Įrengiant laistymo sistemą galima rinktis iš kelių tipų siurblių. Populiariausi yra išcentriniai siurbliai. 

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, prieš įsigyjant siurblį laistymui:

1. Koks vandens šaltinis bus naudojamas – šulinys, tvenkinys, ežeras, upė, vandentiekio vanduo.
2. Koks atstumas tarp vandens paviršiaus ir aukščiausio tiekimo taško (vandens kėlimo aukštis metrais).
3. Koks vandens slėgis galutiniame tiekimo taške reikalingas (barais arba vandens stulpo metrais, 1 bar atitinka 10 m vandens stulpo).
4. Kokio našumo reikia konkrečiu atveju (vandens debito, matuojamo litrais per minutę arba kubiniais metrais per valandą).

Naudojant gręžinio arba šulinio vandenį, jo kiekis priklauso nuo geologinių, hidrologinių sąlygų toje vietoje. O kiti reikalavimai renkantis siurblį priklauso nuo laistymo sistemos tipo, atstumo iki vandens šaltinio ir vamzdžių sistemos dydžio.

Jei vanduo siurbiamas iš ežero ar tvenkinio siurbliu su hidroforu, reikėtų rinktis įsiurbimo vamzdį, kurio skersmuo yra didesnis nei siurblio įsiurbimo įvado angos skersmuo. Dažniausiai kaip maksimalus įsiurbimo aukštis išcentriniams siurbliams, kurie statomi sausai, nurodomi 9 m (arba 90 m horizontalus atstumas). Tačiau teorija ir praktika ne visada sutampa. Efektyviausias laistymo sistemų darbas užtikrinamas, kai įsiurbimo atstumas yra ne didesnis nei 40 m (horizontalus atstumas). Jei atstumas didesnis, dėl atsiradusių oro tarpų vandens srautas praranda vientisumą. Tokiu atveju gali patekti oro į įsiurbimo vamzdį ir siurblys užsiorina, nebegalėdamas įsiurbti vandens, arba įsiurbimo vamzdyje atsiranda kavitacijos efektai ir iš vandens išsiskyrę oro burbuliukai gali sugadinti siurblio darbo ratą.

Jei kaip vandens šaltinis naudojamas vandens telkinys, pavyzdžiui upė, ežeras ar tvenkinys, smulkus atbulinio vožtuvo kietųjų dalelių filtras gali greitai užsikimšti dėl vandenyje esančių purvo, augalų dalelių ir kitų priemaišų. Todėl rekomenduojama atbulinį į vandens telkinį įleidžiamą vamzdžio galą su atbuliniu vožtuvu ir filtru papildomai apsaugoti metaliniu tinkleliu ar panaudojant stambesnį filtrą. Dėl greitesnės užsikimšimo grėsmės, vandens tiekimui iš vandens telkinių nerekomenduojama naudoti inžektorinių siurblių. Taip pat rekomenduojama įsiurbimo antgalį sumontuoti tiesioginiams saulės spinduliams nepasiekiamojo vietoje, siekiant minimalizuoti įsiurbimo tinklelio pasidengimo tvenkinio flora. 

Kaip montuoti siurblį su hidroforu?

Norint pajungti vandenį iš šulinio ar kito vandens šaltinio, pirmiausia, svarbu parinkti vietą kuo arčiau šulinio ar vandens telkinio (tvenkinio, upės, ežero), iš kurio bus siurbiamas vanduo. Tai svarbu montuojant ir standartinius, ir inžektorinius siurblius, kurie montuojami sausai (o ne panardinami į vandenį). Taip pat prieš montavimą svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus techninius niuansus, kurie padės išvengti klaidų ir užtikrins sklandų ir kokybišką vandens tiekimo sistemos darbą.

• Įsiurbimo vamzdžio ilgis. Kad siurblys ar vandens tiekimo sistema veiktų kuo stabiliau ir būtų nesudėtinga ją paleisti, svarbus įsiurbimo vamzdžio ilgis. Kuo jis trumpesnis, tuo stabiliau veikia sistema. Taip pat verta atkreipti dėmesį į įsiurbimo vamzdžio kietumą. Kuo kietesnis, tuo mažesnė rizika, kad jis susispaus įsiurbimo metu. 
• Įsiurbimo vamzdžio skersmuo. Dažniausiai  įsiurbimo įvadai gaminami 25 mm arba 32 mm skersmens. Įsiurbimo vamzdžio skersmuo turėtų būti bent 7-8 mm didesnis nei įsiurbimo įvado skersmuo. Pavyzdžiui, pasirinkus 25 mm skersmens įvadą, reikėtų naudoti 32 mm skersmens įsiurbimo vamzdį, o naudojant 32 mm skersmens įvadą, bus reikalingas 40 mm skersmens vamzdis. Storesnis vamzdis mažina pasipriešinimą įsiurbimo metu, taip užtikrindamas stabilesnį ir efektyvesnį siurblio darbą nei naudojant plonesnį vamzdį. Jei naudojama mažesnio skersmens lyginant su įvadu vamzdis, atsiranda didesni hidrauliniai nuostoliai, prastėja siurblio parametrai, taigi sistema veikia ne taip sklandžiai ir efektyviai, kaip galėtų veikti naudojant storesnį įsiurbimo vamzdį.
• Sistemos nuorinimas. Norint išvengti sausos eigos ir gedimų, būtina užtikrinti, kad nebūtų išsiurbtas visas šulinio vanduo. Jei taip nutiktų, siurblys pradėtų siurbti orą. Oro patekimas beveik visais atvejais sukelia gedimus ir siurblys nustoja veikti. Todėl būtina nuorinti įsiurbimo sistemą prieš pirmą kartą paleidžiant siurblį. Taip pat labai svarbu kad įsiurbimo vamzdis būtų paklotas lygiai, be bangų. Taip išvengiama oro kamščių, o užpylus sistemą vandeniu oras pakyla į viršų. 
• Atbulinis vožtuvas su kietųjų dalelių filtru.  Jį reikėtų sumontuoti įsiurbimo vamzdžio gale, užsandarinant visus sujungimus. Atbulinis vožtuvas padeda išvengti įsiurbimo sistemos užsiorinimo. Orui patekus į įsiurbimo vamzdį, sistema nustoja siurbti. Jei siurblys atsijungia, atbulinis vožtuvas su kietųjų dalelių filtru neleidžia vandeniui nubėgti į šulinį ir užtikrina, kad į siurblį nepatektų vandenyje esantis smėlis ar kitos stambios dalelės, todėl jį naudoti būtina.

Visi suminėti patarimai taikomi ir inžektorinio siurblio montavimui. Tačiau naudojant šio tipo siurblį prie į šulinį nuleidžiamo inžektoriaus pajungiami du vamzdžiai. Atbulinis vožtuvas su apsauginiu kietųjų dalelių filtrų tokiu atveju montuojamas prie įsiurbimo angos. 

Vandens lygis šuliniuose svyruoja priklausomai nuo metų laiko ir kitų aplinkybių. Kartais jis gali nukristi net keliais metrais ir standartinis siurblys nebegali užtikrinti vandens įsiurbimo. Todėl jei vietoje, kurioje ketinate naudoti vandens tiekimo sistemą (namuose, sodyboje, sode), įsiurbimo aukštis siekia beveik 9 metrus ar stipriai kinta metų eigoje, rekomenduojama rinktis panardinamą siurblį. Jei vis tik nutarsite naudoti standartinį, norėdami išvengti pakartotinio žemės kasimo, prireikus keisti siurblį į inžektorinį, galite iš anksto iki šulinio pakloti du vamzdžius. Standartiniam siurbliui bus naudojamas vienas vamzdis, tačiau taip turėsite atsarginį variantą. Inžektorinių siurblių pajėgumai leidžia įsiurbti vandenį, kai įsiurbimo aukštis yra iki 35 metrų. Todėl ženkliai nukritus vandens lygiui šulinyje ir keičiant siurblį, turint iš anksto patiestus du vamzdžius, tereikės juos prijungti prie naujo siurblio be papildomo kasimo. Toks sprendimas padės sutaupyti laiko ir lėšų.

Jei renkantis ar montuojant vandens tiekimo sistemą laistymui kyla papildomų klausimų ar abejonių, prieš pirkdami, pasikonsultuokite su specialistais, pardavėjais. Esame pasiruošę atsakyti į visus Jūsų klausimus.