Viskas, ką reikia žinoti renkantis savisiurbį siurblį. Savisiurbiai siurbliai: svarbiausi pasirinkimo kriterijai prieš įsigyjant

Vienas didžiausių savisiurbių siurblių privalumų yra veikimas pilnai neužpildžius skysčiu. Būtent dėl šios savybės savisiurbiai siurbliai dažnai yra siūlomi kaip alternatyva išcentriniams siurbliams, kurie privalo būti užpildyti skysčiu. Savisiurbiai siurbliai gali būti paleisti ir eksploatuojami, net jei nėra pilnai užpildyti. Tačiau kaip ir kiekvieno tipo siurbliai, savisiurbiai taip pat pasižymi ne tik privalumais, bet ir turi apribojimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime privalumus ir trūkumus, kuriuos žinant, tampa lengviau priimti pamatuotą sprendimą atėjus laikui pasirinkti siurblį.

Savisiurbių siurblių privalumai

  • Gali siurbti skysčius su kietomis priemaišomis. Kai kurie modeliai pritaikyti siurbti skysčius su daugiau nei 7,5 cm skersmens dydžio  kietomis dalelėmis.
  • Gali siurbti skysčius net kai siurblio montavimo ir siurbimo vietas skiria nemažas atstumas. Galimybė įrengti siurblį toliau nuo rezervuaro, šulinio, duobės ar vandens telkinio yra nemenkas privalumas lyginant su panardinamais nuotekų siurbliais, kurie nardinami į pumpuojamą skystį.

 Savisiurbių siurblių trūkumai

  • Šie siurbliai nepasižymi dideliu efektyvumu. Mažą efektyvumą lemia siurblio konstrukcija. Siekiant išvengti įrangos pažeidimų siurbiant skysčius su kietomis dalelėmis, siurblyje yra dideli tarpai. O savaiminį įsiurbimą užtikrina didesnis siurblio tūris. Visa tai mažina veikimo efektyvumą.
  • Naują siurblį reikia du kartus pilnai užpildyti. Vieną kartą prieš naudojimą ir po to dar sykį pakartotinai. Procedūros pakartojimas padeda užtikrinti optimalų veikimą ir išvengti nesklandumų, pavyzdžiui, jei skystis pirminio pildymo metu išgarinamas. Visi siurblių gamintojai prie kiekvieno siurblio pridedamoje instrukcijoje vartotojui aprašo ir šią procedūrą. Problemų gali kilti ir jei siurblys veikia nepertraukiamai. Dažniausiai problemos atsiranda įsiurbimo dalyje. 
  • Įsiurbimo dalyje galimas oro nutekėjimas. Jis gali atsirasti dėl slėgių skirtumų. Lyginant su atmosferos slėgiu, slėgis savaiminio įsiurbimo atkarpoje visada mažesnis. Rekomenduojama įsiurbimo linijoje suformuoti pusės metrų ilgio vakuumą. Tai idealus variantas veikiant siurbliui.
  • Per didelis atstumas tarp siurblio ir siurbiamo skysčio šaltinio. Rekomenduojama siurblį montuoti šalia siurbimo šaltinio, kuo mažesniu atstumu. Maksimalus atstumas neturėtų viršyti 9 metrų, o kai kuriais atvejais siurblį reikėtų įrengti ne daugiau nei už 6 metrų nuo šaltinio. Dėl šio tipo siurblių konstrukcinių ypatumų, svarbu naudoti kuo trumpesnį įsiurbimo vamzdį. Tuomet siurblys tarnauja ilgiau. Paleidžiant siurblį taip pat labai svarbu yra pašalinti įsiurbimo skyriuje vamzdyne susikaupusį orą  Tą padaryto galima sumažinus įsiurbimo laiką iki minimumo.

Savisiurbių siurblių apibrėžimas

Šio tipo siurbliai priklauso išcentrinių siurblių kategorijai pagal savo konstrukciją. Šie siurbliai siurbia vandens ir oro mišinį tol, kol užtikrinamos tinkamiausios siurbimo sąlygos. Šio tipo siurbliai sumaišo orą su vandeniu ir taip pašalina įsiurbimo vamzdžiuose susikaupusio oro problemą. Kai pašalina orą, savisiurbis siurblys tęsia vandens siurbimą kaip įprastas išcentrinis siurblys. Tiesa, nors savisiurbiai siurbliai neturi būti pilnai užpildyti prieš paleidimą, be vandens veikti jie negali. Šio tipo siurbliai tinka įvairiems skysčiams pumpuoti, gali siurbti srutas, korozinius skysčius ir skystį, kuriame yra kietų priemaišų.

Kaip veikia savisiurbiai siurbliai?

Dėl neigiamo slėgio, susidarant sukantis darbiniam ratui, oras patenka į siurblį ir yra emulguojamas su ten jau patekusiu skysčiu. Oras nuo skysčio atskiriamas paruošimo kameroje, o iš jos pašalinamas išleidimo vamzdžiu. Už orą sunkesnis skystis lieka siurblio viduje. Po šio atskyrimo ir oro išleidimo proceso, savisiurbio siurblio darbas nesiskiria nuo įprasto išcentrinio siurblio.

Savisiurbiai siurbliai yra pilnai pritaikyti siurbti ne tik įvairaus tipo skysčius, bet ir oro bei skysčio mišinį. Net dvi užduotis vykdo atbulinis vožtuvas. Šis elementas neleidžia ištuštėti įsiurbimo vamzdžiui, tuo metu, kai siurblys būna išjungtas. Jei įsiurbimo vamzdis atsitiktinai ištuštėtų, atbulinis vožtuvas užpildytų skysčiu tiek, kad to kiekio pakaktų paruošti siurblį paleidimui. O išleidimo vamzdis turėtų būti tuščias, nes per jį praeina į įsiurbimo vamzdį įsiurbtas oras.